„Dievas yra meilė.“ Tokį užrašą pamačiau bernardinai.lt styrančioje reklamoje apie krikščioniško jaunimo festivalį, dar šalia “kabėjo” grasinimas aukoti pinigus bernardinų puslapiui. Užrašas: „Nebus Jūsų, nebus mūsų.“ žinant, jog spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pernai davė jiems 170 000 Lt, tai tikrai yra grasinimas. Beje į festivalį auka 30lt, pabrėžiu auka su galutine pinigų suma, o ne bilieto kaina. Taigi susimoki ir prasideda visokie šlovinimai, mišios, darbas grupelėse ir pan.

Perfrazuoju į tiesą: „Dievas yra meilė.“=„Dievas yra prostitutė.“ Be abejo turėtu būti tabu kritikuoti kitų įsivaizduojamus draugus ir sakyti jiems tiesą, jog kažkas pas juos negerai su logika ir intelektas šlubuoja, ką ten šlubuoja – jis toks sužalotas, jog „meldžiasi“, kad greičiau legalizuotu eutanaziją ir galėtu užbaigti savo kančias. Su kiekvienu atodūsiu jis bando suabejoti šventąja dvasia ir tą pačią akimirką užsiliepsnoja baime lyg karščiausia pragaro ugnimi, nes abejonė = amžina kančia pragare.

Bet dievas vistiek yra meilė, čia elementarus psichologinis exploitas (išnaudojimas) paprasčiausio meilės jausmo kuris yra pažįstamas visiem, mūsų smegenys yra tokios, kad jei kažko nesupranta tai tą užpildo artimiausia žinoma informacija, po kiek laiko jos tikrai pradeda jausti tą neapsakomai gražų jausmą kurio atsisakyti nebenori. Ir dievas tampa meile, o ką mes darome kada kažkas puola ar kritikuoja mūsų meilės objektą? Teisingai, giname jį kaip tik galime. Pradžioje melu sau, po to galbūt prasideda netgi agresija-smurtas. Tad iš karto matosi atsakymas į tikinčiųjų nenorą kritiškai mąstyti savo religijos srityje, nors jie puikiai sugeba kritikuoti kitas religijas ir matyti jų absurdiškumą.

Visi žinome, jog renkantis antrą pusę su meile reikia būti atsargiam ir visom išgalėm mąstyti kritiškai, o prisirišti meilės jausmu prie nematomų draugų yra daugiau negu sveiko proto nebuvimas.

Ir pabaigai: dievas nėra meilė, meilė yra jūsų smegenų cheminė reakcija, dievas tų pačiu smegenų haliucinacija-iliuzija.