Puslapis interneto socialiniame tinkle „Facebook“, skirtas Biblijai, jau turi 6,7 mln. bičiulių.
Jis populiaresnis ir už futbolo klubo „Manchester United“, ir Amerikos popmuzikos žvaigždės Lady Gaga puslapius, rašo Britanijos laikraštis „Christian Today“.

Tikrovė:

Treileris sudominti:

Jei sudomino čia pilnas:  (nepamiršk, kad žiūri youtube ir reklamas gali prasukti)

Silpnų nervų ateistams ir laisvamaniams nerekomenduotina žiūrėti

Asmeniškai mano muzikinis skonis paremtas death ir black (satanistiniu) metalu. Ir iš kart noriu pastebėti, kad nemažai satanistinio (black) metalo atlikėjų-klausytojų yra totalus ateistai. Yra dalis tikinti į abstraktų blogį, yra tikinčių į šėtoną, bet tai pagrinde mažumos (bent iš man žinomu). Tai kokia to „satanizmo“ keliama grėsmė? Nieko daugiau, kaip žmogaus mąstymas ir atsakomybė už patį save, smerkimas tų kurie aiškina kaip tau gyventi, nors patys nesugeba susitvarkyti savo gyvenimų, smerkimas religinio melo ir tt. Ir taip yra idiotų kurie supranta satanzimą tiesiogiai ir degina bažnyčias, kaip ir yra krikščionių žudančiu gėjus ar musulmonų teroristų. Patį šiuolaikinį satanizmą aš prilyginčiau horoskopams, ypač jaunimas ir mano pastebėjimu ypač mergaitės žavisi antgamtiniais dalykais, nors dauguma puikiai supranta, kad tai nėra rimta ir tikra, tai tik žaidimas.

Dabar svarbu: šėtono nėra, kaip nėra dievo ar vienaragių. Jei skaitei mano kitus įrašus panašia tema greičiausiai suprasi, kad aš atskiriu galima filosofinį nepažinto dievo egzistavimą (į kurį irgi netikiu) ir religinį melą teigianti, kad yra žinoma ko dievas nori iš tavęs ir juo labiau 100% išgalvotą šėtoną. Religingi žmonės dažnai nesupranta, kodėl ateistai sutapatina dievą su vienaragiais ,taigi: jie sutapatina tik religijų dievus su išgalvotomis savybėmis, kaip absoliučiai visagalis , visažinis ir tt…. Galimas filosofinis dievas nėra kvadratinis apskritimas (absoliučiai visagalis ir visažinis), jis yra logiškas, jo galimas egzistavimas neduoda amžino gyvenimo pagal nutylėjimą ir panašių išgalvotų religinių nesąmonių.

Truputi išsiplėčiau, bet esmė ta, kad delfis rašo:

Vis dėlto, prieš 3 metus Vatikano atstovai teigė, kad kunigai, jei įtaria, kad vieną iš jų parapijiečių reikia apvalyti nuo blogio, turėtų kviestis profesionalius egzorcistus.

profesionalius egzorcistus: suprask, išgalvotus dalykus ne šiaip iš tavęs turi išvaryti šarlatanas, bet profesionalus šarlatanas. Negaliu pakęsti žaidimų žodžiais kada yra išnaudojami ir apgaudinėjami žmonės. Nesvarbu kas, egzorcistas, homeopatas, astrologas, alchemikas ir tt, jei prie to pridėsi žodį profesionalus, jis netaps rimtesniu, vistiek tai liks melas. Profesionali dantukų fėja su kalėdų senelio expertais netampa rimtu dalyku…

Apie tai, jog žmogus yra apsėstas, gali byloti esminiai ir nerimą keliantys pokyčiai asmens elgesyje ir balse arba netikėtas sugebėjimas kalbėti svetimomis kalbomis bei absurdiški svaičiojimai.

Niekad nesimokinau rusų kalbos, bet ją moku, yra žmonių kurie to nežino, jiems tai būtų netikėta, ir teigiu tokį absurdą,(pagal religiją), kad dievo ir velnio nėra. Išvada aš apsėstas. Arba tik eilinis žmogelis , kuris nori, kad būtų mažiau melo ir apgaulių, išvadas darykis pats.

P.s alų geriu savo gimtadienio proga, geriausia dovana man būtų, kad žmonės nustotu tikėt kvailais dalykais 

(Ateizmas) Pažiūrų sistema, neigianti Dievo bei antgamtinių reiškinių buvimą ir atmetanti bet kokį religinį tikėjimą.

Pirma, tai nebūtinai yra (Pažiūrų sistema), ką tik gimęs žmogus pagal nutylėjimą yra ateistas, arba žmogus niekad negirdėjęs apie tokį dalyką kaip dievas į jį netiki ir neturi jokių pažiūrų apie jį, ir net neneigia jo buvimo. Ar tam apibūdinti yra kitas žodis? Teizmas yra tikėjimas dievu ir turi savo “filosofiją”. Tos “filosofijos” nepriėmimas dėl įrodymu trukumų-nebuvimo netampa atskira filosofija kaip rašo Lietuviška wikipedia http://lt.wikipedia.org/wiki/Ateizmas

Ateizmas (nuo gr. ἄθεος (atheos), iš a ‘ne, be’ (neigiamasis afiksas) + theos ‘dievas’) – filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas.

Ateizmas gali būti kaip galima nuoroda į kažkokias pažiūras, bet tai nepadaro jo filosofija,  ideologija,  religija ir tt.
Kadangi kiekvienas netikintis žmogus turi savo pažiūras, tai tik dievo atmetimas sukurtu milijonus atskirų filosofijų, kitu atveju tu turėtum priimti kažkokią vieną iš kelių filosofijų, bet jei tu nenori jų priimti, tu tiesiog netiki, tada reikėtu kito žodžio tik netikėjimui dievais apibūdinti. Bet ateizmas tai ir reiškia.
Beje kas dėl antgamtinių reiškinių atmetimo, čia vėlgi, ar tai privaloma? Ar aš galiu būti ateistu, bet tikėti, kad pas mane name gyvena bildukas? Be abejo galiu, kad aš tikiu kvailais dalykais kaip bildukai, nereiškia, kad aš privalau tikėti ir dievu ar juo labiau, kad tai įrodo, kad jis gali būti. Arba, kad aš tikiu bildukais tai reiškia, kad negaliu būti ateistu.  (nelogiška)
Pabaigai, ar netikėjimas kalėdu seneliu,dantuku fėja ir vienaragiais yra filosofinis požiūris? Ar tai ką nors sako apie tai į ką aš tikiu ir kokios mano pažiūros? Ne. Taigi, netikėjimas ir yra tik netikėjimas, nereikia visko taip komplikuoti, deja dažnai religingi žmonės atsisako logikos ir kartoja, kad ateizmas yra religija,ideologija,filosofija ar gyvenimo būdas.

P.s Bildukais aš netikiu (pelės ten pas mane krebžda)

Kas yra tiesa? Na paprastai, tai yra tai ką aš galiu pačiupinėti, pajausti, pamatyti pamatuoti ar bent apskaičiuoti ir tt. Filosofiškai? Tada aš prisimenu Sokratą: Sek paskui tą, kuris ieško tiesos, bet kaip nuo maro bėk nuo to, kuris sakosi ją turįs. Tuo remiuosi kaip ir A.Šliogeris. Tad filosofiškai aš tiesos neturiu, nebėk nuo manęs. Visgi mano pranašumas prieš religinius „lunatikus“ tas, kad aš nebijau mirties, man nereikia iliuzijos ir melo, kad būčiau laimingas čia ir dabar. Sako ateistai nelaimingi. Tu greičiausiai net neįsivaizduoji kokia laimė čia (pasaulyje) būti. Manęs nebuvo nuo visatos sukūrimo „big bango“ o štai aš čia dabar rašau, tad kaip aš galiu būti nelaimingas? Na taip manęs laukia ta pati nebūtis iš kur atėjau, bet ar tai dar labiau nepriverčia „kaifuoti“ nuo kiekvienos sekundės čia, nuo kiekvieno oro gurkšnio? Ir po galais, mane užknisa pasakymas: bet tikėti į kažką reikia. Nors aš tikiu, į žmogų, kaip dievą, kaip aukštesnę būtybę už jį, nes jis ir sugalvojo tą sušiktą dievą. Apgailėtiną menkystą jėzų, alachą ir visą kita jahvės kratinį. Ir kaip man paaiškinti, kad aš nesmerkiu tikinčiųjų? Aš smerkiu tai į ką jie tiki – idėją, tą „nenuginčijamą tiesą“ , kaip ten Sokratas sakė? Beje 2000 metų melo man netaps tiesa ir aš už savo nuomonę nežadu atsiprašinėti, atsiprašau bet tikrai ne Beje gal įdomu kaip aš tapau tokiu gan agresyviu ateistu? Paprasta, sutikau „religini lunatiką“ kuris man aiškino, kad žemė 6000 metų senumo. Taip, taip Lietuvoje, ne kokioje jav. Sakau wtf? Tu rimtai tuo tiki? Na taip jis tuo tiki ir aiškina man, kad tuo metu žmonės gyveno po 300 metų. Man akys ant kaktos užlipo… Kaip galima tokiais briedais tikėti? Na tą parodiją ir kokiame šoke aš buvau supras tik ateistai, nors gi nevisi tikintys tokie idiotai? Ar aš vėl naivus? O tada prasidėjo „diskusija“, tikinčiojo kalnas argumentacijos klaidų, kurių aš tuo metu nesugebėjau atpažinti. Na žinai: pvz- įrodyk, kad dievo nėra, taip aš buvau toks bukas, kad ant to užsikabinau ir nesupratau, kad teiginį turi pagrįsti jis, o ne aš neiginį Tada ir prasidėjo mano vizualus ir ne tik „rtfm“, ~100 valandų utubei, prestižinių universitetu paskaitų ciklas apie astronomiją, biologiją, filosofiją ir tt, žiūrėjau kol akys neišvarvėjo. Beje rekomenduoju ir tau , gal norėtum pvz berkley universitete pereiti kursą „fizika ateities prezidentams“ ar dar ką? Viskas for free (nemokamai) tavęs tik ir telaukia, tik turėk noro. Apie tokius dalykus 10 metų atgal tik pasvajoti galima buvo. Tad …

Mano alaus filosofija paprasta: gyvenu vieną kartą ir po galais aš neaukosiu gyvenimo dovanos įsivaizduojamam kitam aka gyvenimui kurio įrodymams yra didelis 0. Ir turiu pripažinti sau, kad ir kokia miela mintis man būtu apie amžiną gyvenimą, vien todėl, kad aš to norėsiu jis netaps tiesa. Ar ne? Beje kaip jum dilema apie rojų? Tarkim aš tikintis ir patenku į dangų, laimė – valio. Bet mano šeima-vaikai netikintys ir jie amžinai kankinas pragare iki laiko pabaigos ir net po to, amžinai. Kokia man rojuj laimė bus jei tai žinosiu? Ir pala amžinas gyvenimas? Be galo? Kada aš kiekvieną atomą visose visatose suskaičiuosiu, išmoksiu nuspėti jų saveikas (ateitį), žinosiu viską, bus taip nuobodu, bet man dar liks amžinybė. Na aš pasirinkau poziciją, o tu? Ir kaip sako mano mėgstamas Nyčė : Įsitikinimas – iš esmės didesnis šviesos priešas nei melas. Ir kaip dar kažkas sako: svarbiausia nenustoti uždavinėti klausimų ar kaip ten?

Tad kokia išeitis? Šviestis – pažinti pasaulį, susipažinti kaip jis veikia ir būti skeptiškiems beveik viskam kas yra neįrodyta mokslo, pamiršti visus dievus, homeopatijas, horoskopus, spjauti į bibliją, koraną ir gyventi čia ir dabar būnant atsakingam už savo veiksmus bei svarbiausia nemeluoti sau ir kitiems.

P.s Ir kas pas mus Lietuvoje per mada prisiminti ir įvertinti žmogų tik po mirties? O jei priežastis vėžys tai iš viso visas dėmesys tik jam, J.Ivanauskaitė, V.Kernagis, (A.Brazauskas?) ir tt, kada suvoksim, jog mūsų dėmesio ir palaikymo reikia gyviesiems, gal baigiam laukti kol pareklamuos kokį kitą talentingą nelaimėlį, kad turėtume ką garbinti ir apie ką kalbėti. Lietuvoje dar daug liko nuostabių gyvų bei talentingų ir jiems reikia mūsų – čia ir dabar!

„Dievas yra meilė.“ Tokį užrašą pamačiau bernardinai.lt styrančioje reklamoje apie krikščioniško jaunimo festivalį, dar šalia “kabėjo” grasinimas aukoti pinigus bernardinų puslapiui. Užrašas: „Nebus Jūsų, nebus mūsų.“ žinant, jog spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pernai davė jiems 170 000 Lt, tai tikrai yra grasinimas. Beje į festivalį auka 30lt, pabrėžiu auka su galutine pinigų suma, o ne bilieto kaina. Taigi susimoki ir prasideda visokie šlovinimai, mišios, darbas grupelėse ir pan.

Perfrazuoju į tiesą: „Dievas yra meilė.“=„Dievas yra prostitutė.“ Be abejo turėtu būti tabu kritikuoti kitų įsivaizduojamus draugus ir sakyti jiems tiesą, jog kažkas pas juos negerai su logika ir intelektas šlubuoja, ką ten šlubuoja – jis toks sužalotas, jog „meldžiasi“, kad greičiau legalizuotu eutanaziją ir galėtu užbaigti savo kančias. Su kiekvienu atodūsiu jis bando suabejoti šventąja dvasia ir tą pačią akimirką užsiliepsnoja baime lyg karščiausia pragaro ugnimi, nes abejonė = amžina kančia pragare.

Bet dievas vistiek yra meilė, čia elementarus psichologinis exploitas (išnaudojimas) paprasčiausio meilės jausmo kuris yra pažįstamas visiem, mūsų smegenys yra tokios, kad jei kažko nesupranta tai tą užpildo artimiausia žinoma informacija, po kiek laiko jos tikrai pradeda jausti tą neapsakomai gražų jausmą kurio atsisakyti nebenori. Ir dievas tampa meile, o ką mes darome kada kažkas puola ar kritikuoja mūsų meilės objektą? Teisingai, giname jį kaip tik galime. Pradžioje melu sau, po to galbūt prasideda netgi agresija-smurtas. Tad iš karto matosi atsakymas į tikinčiųjų nenorą kritiškai mąstyti savo religijos srityje, nors jie puikiai sugeba kritikuoti kitas religijas ir matyti jų absurdiškumą.

Visi žinome, jog renkantis antrą pusę su meile reikia būti atsargiam ir visom išgalėm mąstyti kritiškai, o prisirišti meilės jausmu prie nematomų draugų yra daugiau negu sveiko proto nebuvimas.

Ir pabaigai: dievas nėra meilė, meilė yra jūsų smegenų cheminė reakcija, dievas tų pačiu smegenų haliucinacija-iliuzija.