Lies.lt

Nes tingiu, nes neturiu laiko, bet svarbiausia per daug reikalauju iš savęs – kokybės, originalumo. Taip čia kokybės mažai, originalumo taip pat, nors pradžioje man kažkodėl atrodė, kad pakankamai originaliai rašiau, galbūt neįdomiai, bet originaliai. Man patiko visokie lyriniai nukrypimai, nes tai buvo nauja. Paskui atsibodo.

Žinau, kad yra blogerių kurie neskaito ką parašo, aš perskaitau daugybę kartų, pagrinde dėl gramatikos, sakinių struktūros, logikos, nuoseklumo ir panašiai. Ir vistiek man galutinis rezultatas nepatinka. Nepatinka net ir tai ką dabar rašau. Koks tikslas rašyti kodėl nerašau, ar ne geriau dar mėnesiui, metams ar visiems laikams palikti mirusį blogą? Prisirišimas.
Nesenai teko formatuoti (trinti) kompiuterio kietąjį diską – terabaito!  Jis buvo pilnut pilnutėlis, muzikos kurios neklausau, begalės filmų katruos mačiau, windows programų kurių nenaudoju (nes senai perėjęs į linux), žaidimų kurių nežaidžiu ir tt. Oi, pamiršau pornografiją …  Prisirišimo jausmą padidina tai, kad visa informacija surinkta man neturint interneto. Išlindus iš miškų važiuodavau į Kauną, veždavausi nediduką kietąjį diską pas draugą ir ten viską ko reikėdavo įsirašydavau. Kelionė kainuodavo 50-100lt (su alum). Kiek investicijų. Prisirišimas.
Budizmas atrodo sako: „Prisirišimas užkerta kelią į tolesnį tobulėjimą.“ (Kvaila, abstrakti, nelogiška religija, kaip ir visos kitos, bet ši ypač paini, nes žodžių reikšmės  skiriasi, pvz žodžio sąmonė reikšmė ten siauresnė, nei pamanytum) Velniop nuoseklumą, pašnekėkim apie jį.
Štai dar pavyzdys: budizmas  sako:
(šaltinis wikipedia.lt)

Keturios tauriosios tiesos

1. Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
2. Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
3. Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
4. Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.

Taurusis aštuonialypis kelias
1. Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
[...]
Nesavastingumas (skr. anātman, pali anatta) reiškia, kad tai, kas yra kaip individas, neturi jokios savasties, jokio „aš“ kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos substancijos. Tai pamatinė budizmo tiesa. Taigi budizme savastis, arba ego, yra išimtinai tiktai praeinanti ir kintanti (todėl linkusi kentėti) empirinė individualybė, kurią sudaro penkios sudedamosios dalys, vadinamosios skandhos.

Esmė, kad  punktai
1.visa būtis yra kančia;    ir    3.kančią galima įveikti;
prieštarauja patys sau. Jeigu gali įveikti kančią ir kažkas ją įveikė, tai reiškia nevisa būtis yra kančia. Klausimas: gal dar niekas neįveikė kančios? Net pats Buda? O kada įveiks kažkas kančią, ar (Keturios tauriosios tiesos), taps (Trimis tauriosiomis tiesomis ir vienu melu) ?
Ir jei nesavastingumas  pamatinė budizmo tiesa ir  savastis (linkusi kentėti), bet ne visada kenčia…
Šiaip užtektu panaikinti žodį: (visa), bet kiek nelogiškumu aš panaikinu wikipedijoje juos atstato.
Angliskoije wikipedijoje rašo: “The noble truth that is suffering” Blyn ir vėl “be reikalo” kabinėjausi prie budizmo, nes tiesa ta, kad lt wikipedia mėšlas

Esmė, kad aš pastabus, nors nelabai gudrus, antrą kartą įkliuvau į lt wikipedios spąstus, nes tingėjau angliškai skaityti.

Supratau tai, kad mano prisirišimas prie blogo neužkerta kelio į tobulėjimą, jis yra jo dalis…  Kol kas tegunie tai mano TIESA. Ir galbūt pasenęs vėžliukas nindzė filmuke (kungfu panda) sakė tiesą: nebūna netyčia …

Nepatinka man šis įrašas, oi nepatinka …