Yra žmonių kurie nežino kaip veikia pasaulis, jie daro prielaidas, fantazuoja ir kuria savo taisykles, dažnai vadindami tai dvasingumu. Bet blogiausia, kad tie kurie nepriima jų subjektyvių asmeninių fantazijų lyg ir lieka bejausmiai, bedvasiai ir netgi be kažkokios objektyvios kosminės moralės. Racionaliam žmogui tai juokinga, bet visgi kaip jaustis jam, kada pastoviai yra žeminamas jo dvasingumas? Retas kuris supranta šio žodžio esmę, daugumai jis asocijuojasi su dievu ir nematerialia „realybe“, bet pagalvokim ar tas žodis kartu neturi įtakos realybei? Man tai asocijuojasi ir su meile, vidine harmonija, žmogiškumu, laime, jausmais, gamtos grožio suvokimu ir tt. Ar tai nematerialu ar tas dvasingumas nėra tik smegenų cheminės, elektrines reakcijos? Ar tas grožio, gėrio suvokimas tampa mažiau vertingas jeigu jį gali moksliškai paaiškinti? Ar meilė tampa mažiau nuostabi jeigu ją gali paaiškinti? Tikrai ne. O dabar pagalvok apie nematerialia sielą, dievą ir santykį su juo, kuri vadini dvasingumu. Kur visa tai jauti? Ne pilkojoj masei, kuri vadinasi smegenys? O ko reikia, kad paveiktum smegenis? Kažko egzistuojančio, realaus, materialaus. Smegenyse nėra kažkokios zonos kuri būtu atsakinga už nematerialių dalykų suvokimą. Gerai sakysi aš tai jaučiu siela, bet ji taip pat jausmą turėtu transliuoti į smegenis, kurios yra atsakingas už jausmus. Sakysi ne tai nebūtina. Bet yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad pas tikinčiuosius yra suaktyvėjusi tam tikra smegenų vieta, tad tavo jausmas gali būti paaiškintas materialiai. Ir galvoji tu kuo? Siela ar smegenimis? Tad turėtu būti ryšys, bet jis neįmanomas. Be abejo žmogus tikintis kalbančiomis gyvatėmis prieštaraus man ir nieko aš nepakeisiu, taip veikia jo smegenys. Bet tikrai nežadu nusileisti iki tokio žemo lygio, kad toleruočiau tokio žmogaus bandymą sumenkinti mano dvasiškumą ar moralę.
Ir kaip visada žmonės tikintys į dievą dažniau tiki ir dvasiomis, užkalbėjimais, astralinėmis kelionėmis, horoskopais, malda, gydimą vandeniu ar spalvomis. Tokie dalykai yra pavojingi, nes pirma, tavo naivumu pasinaudoti jau susidariusi eilė šarlatanų, antra, tai tiesiogiai gali atsiliepti tavo ar kitų sveikatai, trečia, gali sukelti sau pavojingą stresą, pavyzdžiui patikėjus, jog matei vaiduoklį, arba, kad esi prakeiktas ir tt. Dar labai svarbus dalykas, vietoj to, kad iš tiesų darytum gerus ar naudingus darbus tu melsis ir švaistysi laiką ir dar blogiau, jausis labiau vertingas ir nusipelnęs žmogus už tą kuris nesimeldė – nesvarbu, kad irgi nieko nedarė.
Dabar apie skepticizmą, skeptikas tai žmogus kuris kažkuo netiki dėl įrodymų trukumo ar jų nebuvimo. Tarkim apie area 51 ir tai, jog neva ten nukrito ateivių kosminis laivas ir, kad valdžia tai slepia, nepatikės nei vienas tikras skeptikas, nes ne tik, kad nėra jokių rimtų mokslinių įrodymų, bet priešingai, žinoma kas ten įvyko. Nors iki šios dienos kuriami pseudo-dokumentiniai filmai, kad valdžia kažką slepia. Tas pats ir su 9\11 sąmokslo teorija, kad JAV pati surežisavo teroristinius aktus, ar, kad piramides pastatė ateiviai ir tt. Dar egzistuoja pseudoskepticizmas pvz, HOLOKAUSTO ar net AIDS neigimas. Na čia jau aukščiausia absurdo forma, bet tokie dalykai ištikrųjų vyksta. Tad nereiktu maišyti tikrų skeptikų, su pseudoskeptikais.
O dabar kaip visa tai kartu (žinios, logika, skepticizmas) gadina man filmus. Beje įspėjimas, jei perskaitysi irgi užsikrėsti žiniomis kurios gadins filmus. Kita vertus, gal tie filmai nėra tokie geri? Taigi – kiek kartų nesusimastęs žiūrėjai fantastinius filmus apie kosmosą? Kaip smagu girdėti, kada laivai sproginėja, lazerių šaudomas garsas… Smagumėlis. Bet realybė kitokia, garsas kosmose – vakume negali keliauti. Garsas keliauja tik materijoje, ore, vandenyje ir pan. Tad kosmose nieko negirdėtum. Dabar prisiminkim kokį filmą su piratais ir scena kada iš kranto rodo toli esanti laivą kuris šaudo, pamatai ugnį ir iš karto išgirsti garsą. Taip realybėje nebūna, garsas palyginus su šviesa yra daug kartų lėtesnis. Tad turėtum pamatyti šviesą-sprogimą ir po kažkiek laiko (priklausomai nuo atstumo) išgirsti garsą. Yra filmų kur net griaustinio garsas su žaibo šviesa pastoviai tuo pačiu metu pasirodo. O gal patinka filmai apie vaiduoklius? Na čia logikos ieškot nereikia, bet man visada iškyla klausimas, kodėl jie vaikšto kiaurai sienas, bet sugeba paimti kažkokį daiktą arba pvz atsisėsti į fotelį ir neprasmegti kiaurai, kaip jie sąveikauja su gravitacija? Na filmai apie vaiduoklius ir taip yra kvaili, tad labiau jų nesugadinsi. Bet turiu kitą klausimą – po galais kaip nematomas žmogus mato? Jis turėtu būti aklas. Nes gi visi žinome, akys „priima“ į jas atsimušusia šviesą, smegenys interpretuoja ir tt. Per nematomas akis šviesa pereitu kiaurai ir liktu neužfiksuota. Čia tas pats ir su Hario Poterio nematomu apsiaustu, kad matytu jis turėtu iškirpti skylę, bet ką jau čia bepridursi, kai tame filme šluotos skraido. Visgi svarbi filmo nešama idėja , veiksmas ir fantazijos ribų praplėtimas. Tad kartais reikia išjungti loginį mąstymą, tai nėra sunku.
P.s taip aš žinau, kad per dažnai rašau beveik tą patį tik kitais žodžiais, darau tai todėl, kad manau, jog reikia rasti teisingus žodžius kurie priverstu į gyvenimą ir realybę žiūrėti skeptiškiau ir baigti tikėti kvailais dalykais, kaip pvz „vyriausios“ Lietuvos raganos įkrautu vandeniu ar pan.
Ai dar pabaigai, prisiminiau tv laida per lnk apie ekstrasensus, na aišku tai yra briedas ir tikėti į tokius dalykus daugiau negu kvaila. Sakau kvaila ir nesiginčyk! Ten buvo toks klausimas, neva jei tai kartais padeda kodėl tuo nepasinaudoti policijai tiriant bylas? O dabar aš tavęs paklausiu, kiek kartų tai nesuveikė? Ir ar tada nors vienas žmogus kam nors sakė, kad tikėjo tokiais niekais? Ne, nes jam gėda. Manau statistiškai tikrai daug tokių atvejų. Kiek iššvaistytu lėšų, laiko ir tt? Kas už tai moka? Bet jei tik atsiranda koks sutapimas iš karto pradedama galvoti, o gal tai veikia… Ne pogalais! Tai vadinama sutapimu. Arba tai surežisuota arba yra begalės kitokių paaiškinimų. Bet juk taip norisi tikėti… Ir apgaudinėti save. Nežinau ar yra didesnis žmogaus pažeminimas kaip pačiam save apgaudinėti. Na dabar tikrai viskas. Labanakt.
Beje gal įdomu kaip aš tapau tokiu gan agresyviu ateistu? Paprasta, sutikau „religini lunatiką“ kuris man aiškino, kad žemė 6000 metų senumo. Taip, taip Lietuvoje, ne kokioje jav. Sakau wtf? Tu rimtai tuo tiki? Na taip jis tuo tiki ir aiškina man, kad tuo metu žmonės gyveno po 300 metų. Man akys ant kaktos užlipo… Kaip galima tokiais briedais tikėti? Na tą parodiją ir kokiame šoke aš buvau supras tik ateistai, nors gi nevisi tikintys tokie idiotai? Ar aš vėl naivus? O tada prasidėjo „diskusija“, tikinčiojo kalnas argumentacijos klaidų, kurių aš tuo metu nesugebėjau atpažinti. Na žinai: pvz- įrodyk, kad dievo nėra, taip aš buvau toks bukas, kad ant to užsikabinau ir nesupratau, kad teiginį turi pagrįsti jis, o ne aš neiginį 
