Atsakau: ne! Na gal tik dėl vieno, užknisa žmonės kurie sako, kad taip. Sutinku lengva nėra ypač jei esi tinginys kaip aš arba nevisavertis menkysta kaip tu, na ne tu kur skaitai, nors gal ir tu. Bet pradėkim nuo pradžių, kas yra Lietuva? Valstybė, seimas – valdžia? Kuri turi mums visiems net ir užpakalius nušluostyti kaip tarybiniais laikais? Žmonės pripratę, kad už juos viską padarys kažkas kitas, suras gerą darbą kuriame net žinių nereikės, nes ką bedarytum ar ką nuspręstum viską pakeis valdžia, atsakomybės nulis alga gera ir net butą duoda, ech geri laikai buvo… Nė velnio, bet neesmė…
O gal Lietuva yra kultūra, tradicijos, žmonės, miškai ir upės, jausmas, kad esi namie, esi savas ir kad namie pats gali tvarkytis. Manau antras variantas sutinki? Ar neverta už tai kovot? Bet matau jau juokiesi iš to, kad mes galime patys tvarkytis savo tėvynę. Faktas galim, bet bijom, nemokam ir pasigooglint tingim kaip tai daryt, pogalais mes net už savo teises kovot nemokam inkščiam kaip šunys ir tiek. Turim aštriausius dantis, bet engėjui ranką laižom, kad tik paglostytu ir prieš kitus šunis neatrodytume tokie menki. Pripažint tai sunku, bet ką darysi kai ėst nori. Tiesa? Yra du variantai: rizikuot ir kąst arba baigti inkšt ir susikoncentruot į darbą ir vergaut toliau.
Dabar apie tas menkystas – darbo menkystas, jei dirbi greičiausiai toks ir esi, ne nepyk ant manęs, ne aš tave tokiu laikau, o tu pats save. Kaip jautiesi prieš darbdavį? Lygus? Drąsiai ir užtikrintai su juo bendrauji ir net algą padidint paprašai? Taip ėmiau ir patikėjau… Greičiausiai gauni minimalią algą vokelyje ir dar ranką pabučiuoji ponui. Faktas, kad net dažnos paprasčiausios siuvėjos darbo įkainių nežino, nuo jų tai slepia, minimalios algos vokeliuose, dirba viršvalandžius, net namo darbą vežą, o oficialiai ant puse etato. Tad kaip žmogus gali jaustis pilnaverčiu, kai prieš darbdavį stovi kaip prieš dievą? Yra institucijos, paskųst anonimiškai gali tiesa? Pameni mokyklą? Kai mušeika tvatina eilinę savo auką, o paauglių banda serga už jį ir juokiasi iš aukos? O kaip žiūri į skundiką? Manai pas suaugusius kitaip? Darbdavys lieka vargšas, gi taip sunku, o čia mokesčių inspekciją ar dar ką užsiundė ir visi darbuotojai jį guodžia ir smerkia skundiką, taip jie veidmainiai, bet ar tai nėra įrodymas kokie jie menkystos? Nors vienas pasakė: šefe pats kaltas. Ne! (Reali istorija). O pamenat moteriškę ir Uspachiko agrofirmos vokelių bylą? Ji turėtu būti labiau garbinama už Kedį, o aš jos vardo net nepamenu, liko užmiršta be sveikatos ir skundikė. Menkystų ir bailių tauta mes. Ir aš ir tu tokie, bet gal laikas tai sau pripažinti ir bandyti keistis? Ar geriau ir toliau inkščiam ir emigruojam, kad svetimoje šalyje jaustumės žmogumi, ir ten liksim menkystom, nebent tikrai tiki, kad žmogumi padaro mus pinigai, o ne mūsų pačių savigarba, savivertė, drąsa. Dėl blogo gyvenimo kaltas bet kas tik ne mes patys… Tiesa? Linksmiau, mažiau nervuotis reikia ir po truputi pačiam pradėti save vertinti bei to reikalauti iš kitų. Tada ir tik tada pradės kažkas keistis.
