„Dievas yra meilė.“ Tokį užrašą pamačiau bernardinai.lt styrančioje reklamoje apie krikščioniško jaunimo festivalį, dar šalia “kabėjo” grasinimas aukoti pinigus bernardinų puslapiui. Užrašas: „Nebus Jūsų, nebus mūsų.“ žinant, jog spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pernai davė jiems 170 000 Lt, tai tikrai yra grasinimas. Beje į festivalį auka 30lt, pabrėžiu auka su galutine pinigų suma, o ne bilieto kaina. Taigi susimoki ir prasideda visokie šlovinimai, mišios, darbas grupelėse ir pan.
Perfrazuoju į tiesą: „Dievas yra meilė.“=„Dievas yra prostitutė.“ Be abejo turėtu būti tabu kritikuoti kitų įsivaizduojamus draugus ir sakyti jiems tiesą, jog kažkas pas juos negerai su logika ir intelektas šlubuoja, ką ten šlubuoja – jis toks sužalotas, jog „meldžiasi“, kad greičiau legalizuotu eutanaziją ir galėtu užbaigti savo kančias. Su kiekvienu atodūsiu jis bando suabejoti šventąja dvasia ir tą pačią akimirką užsiliepsnoja baime lyg karščiausia pragaro ugnimi, nes abejonė = amžina kančia pragare.
Bet dievas vistiek yra meilė, čia elementarus psichologinis exploitas (išnaudojimas) paprasčiausio meilės jausmo kuris yra pažįstamas visiem, mūsų smegenys yra tokios, kad jei kažko nesupranta tai tą užpildo artimiausia žinoma informacija, po kiek laiko jos tikrai pradeda jausti tą neapsakomai gražų jausmą kurio atsisakyti nebenori. Ir dievas tampa meile, o ką mes darome kada kažkas puola ar kritikuoja mūsų meilės objektą? Teisingai, giname jį kaip tik galime. Pradžioje melu sau, po to galbūt prasideda netgi agresija-smurtas. Tad iš karto matosi atsakymas į tikinčiųjų nenorą kritiškai mąstyti savo religijos srityje, nors jie puikiai sugeba kritikuoti kitas religijas ir matyti jų absurdiškumą.
Visi žinome, jog renkantis antrą pusę su meile reikia būti atsargiam ir visom išgalėm mąstyti kritiškai, o prisirišti meilės jausmu prie nematomų draugų yra daugiau negu sveiko proto nebuvimas.
Ir pabaigai: dievas nėra meilė, meilė yra jūsų smegenų cheminė reakcija, dievas tų pačiu smegenų haliucinacija-iliuzija.
11 Comments
Atsiprašau, kad įsiterpsiu su savo nuomone. Mano manymu, būtent šis įrašas (ir daugelis kitų) yra kupinas neapykantos kitaip mąstančiam, tuo pačiu ir agresyvus. Kodėl jūs jaunuoli skleidžiate agresiją kitaminčių atžvilgiu? Ar padarė tau asmeniškai ką nors blogo? Kas tu toks, kad mokytum ir aiškintum kitiems apie Dievą, religijas, vertybes? Ar turi bent jau išsilavinimą iš šios srities? O gal tik spuoguotas paauglys bandantis maištauti prieš autoritetus? Gal laikas suaugti pagaliau. Juokingai atrodai. Nenusimink, kiekvienas savaip ieškome Dievo. Linkiu Tau kuo greičiau jį surasti. Ir atmink, kuo aršiau kovosi dabar, tuo karštesne meile degsi JAM ateityje
Na visų pirma aš neprivalau kažko toleruoti vien tik dėl to, jog pas kažką mąstymas yra kitoks, ypač jei jis nelogiškas ir be įrodymų ir juo labiau jei tai liečia mane ir netgi kitus asmeniškai. Nenoriu net pradėti rašyti apie bažnyčios kišimąsi į valstybės reiklaus, gal kada visą straipsnį parašysiu apie tai. O agresiją skleidžių tik žodinę, tuo parodydamas, jog nėra tabu ir kažkas gėdingo aršiai kritikuoti religijas, horoskopus, homeopatijas,telepatijas ir tt ir pan. Kas dėl paauglio tai aš dar net nepriaugau iki paauglystės, o autoritetai tai čia kas? Dievas, popiežius, kunigai? Brudas, o ne autoritetai man čia
Jei juokingai atrodau tai irgi gerai, juokas sveika, dievo aš neieškau, aš ateistas jei nepastebėjai, kaip galima sąmoningai kažko ieškot jei į tai netiki? Ir dėl paskutinės tavo eilutės dabar dar aršiau prieš jį kovosiu, nes galūgale degsiu pragare- amžinai, na žinai aš paneigiu šventąja dvasią, o tai yra nedovanotina 
Taigi, degsiu pragare ir besikankindamas amžinybei mylėsiu tą kuris mane ten įmetė tik dėl to, jog atsisakiau tikėti į jį? Be to dar šimtuose kitų religijų pragaruose degsiu, nes jų nepripažinau, tad +1 -1 pragaras amžinybei nieko baisaus 
Tu nekritikuoji, o svaidaisi nepagrįstais įžeidimais (turbūt tai madinga dabar), nors gal psichoterapeutai pasakytų, kad tai savotiška terapijos forma.
Man reiktu pagrįsti, jog dievas yra parduodamas? Ir žmonės už jį susimoka, aukom, laiku, sveiku protu ir tt?
Vieni žmonės skiria laiką dvasiniam tobulėjimui, kiti pilvo prikišimmui ar savęs bukinimui (TV žiūrėjimas), kiekvienas renkasi, priklausomai nuo jo gyvenimo tikslų. Atkreipk dėmesį, ką veikia ir kaip savo laiką skirsto žmonės, turintys tikslų. Tikėjimas nepriklauso nuo materialių dalykų.
Kaip tik, neretai, kuo žmogus daugiau turi materialinių vertybių, tuo labiau jis tampa abejingas savo artimui, tuo pačiu ir Dievui.
Na, kad žmogus turi mažiau turto nereiškia, jog jis geresnis, dvasingesnis ir tt, dažnai jis tampa pavydus, pagiežingas ir pan, tad negalima sakyti, kad kažkas geresnis ar blogesnis yra tik dėl materialinių vertybių. O abejingumas dievui priklauso nuo išsilavinimo ir suvokimo kaip veikia pasaulis, dar be abejo labai svarbus auklėjimas. Faktas, jog išsilavinę žmonės (nebūtinai universitetuose) rečiau tiki visais nebūtais dalykais ir kadangi išsilavinimas garantas gero gyvenimo (bent jau buvo kažkada) tai ir atsirado tas neva blogasis bedievis materializmas, o esme, jog tai tik išsilavinimas ir sugebėjimas būti naudingu visuomenei ir gauti gerą atlygį už tai. Visgi aš irgi manau, jog per didelis prisirišimas prie materialių dalykų yra blogai, kaip ir visiškas jų atsisakymas. Ir aš pilnai už dvasinį tobulėjimą, be abejo tas žodis dvasinis nereiškia, jog šalia manęs kabo kažkokia dvasia, tas dvasiškumas tik žodis ir visi žmonės jį turi, tai yra mumyse ir nieko mistiško.
O ka manai apie abejinguma artimui? Turiu omeny aplinkiniams zmonems, nebutinai draugams ar giminaiciams
Kiek tai priklauso nuo zmogaus materialines padeties? nuo jo tikejimo ar netikejimo Dievu?
Is tikro, turtas ar neturtas neparodo nei zmogaus dvasingumo, nei jo gerumo, visaip buna. Tiesa, turtas gali padeti siekti dvasinio tobulejmo, nes mintys jau nebenukreiptos, kaip gauti duonos kasni ar pastoge (Maslow piramide), bet yra nemazai zmoniu, kurie nors ir turi gausybe materialiu dalyku, jiems vis dar atrodo, kad jie yra pirmam piramides laiptelyje, vis jiems negana.
Vertybes, be abejo nuo auklejimo priklauso. Tikejimo neismokysi, tai individualu. Nebent tikejima supranti, kaip apeigas.
Abejingumas artimui prasideda nuo egoizmo, kada svarbiausia esu aš ir ant visų kitų nusispjaut, čia jau daug įtakos daro auklėjimas ir genai, dar socialinė padėtis ir jos kaita. Visgi, kada materialiai esi stabilus, tada daug lengviau galvoti apie kitus ir nebūti abejingu, kas dėl tikėjimo, hmmm manau, kad žmonės neabejingi kitiems būna dėl to, jog yra geri, o ne dėl to, kad bijo dievo, nes gali būti nubausti už nepaklusimą jam.
koks žmogus laikomas geru? kas sąlygoja žmogaus gerumą? Nuo ko priklauso materialinis stabilumas? Nuo pinigų kiekio?
Ir aš pilnai už dvasinį tobulėjimą, be abejo tas žodis dvasinis nereiškia, jog šalia manęs kabo kažkokia dvasia, tas dvasiškumas tik žodis ir visi žmonės jį turi, tai yra mumyse ir nieko mistiško…
Esate uz dvasini tobulejima??? Puiku, bet kas tai yra, is tamstos suresto pamastymo nesuprasi? Sakote kad tai ‘..tik zodis ir visi ji turi..’. Bet esate uz ji… Tai esate tamsta uz zodi? Ar uz dvasini tobulejima? Ar tamstai is tiesu tai tik zodziai? Galima butu tai suprasti, bet kur prasme buti ‘uz zodi’?
Davaka: žmogus laikomas geru tada, kada padeda kitiems, o ne kenkia, žmogaus geruma sąlygoja visu pirma evoliucijos eigoje atsiradęs bendruomeniškumas kuris niekur nedingo, nes gyvenant tarp kitų žmonių tau aktualu būti geram ir naudingam. Materialinis stabilumas priklauso ne nuo pinigų kiekio, o nuo veiklos kurios dėka gauni pinigus, darbas- jo padarytas kiekis – alga – jos dydis.
LosAngeles: Esu už dvasinį tobulėjimą, na žinai, kada žmonės, santykiai su jais, gyvenimas, pasaulis ir tt, tampa vertingesni už materialius dalykus ar biologinius poreikius.